Įrėminta erdvė. Lietuvos teatro dailė sovietmečiu

Šios knygos radimosi pagrindas – bendradarbiavimas su MO muziejumi, rengiant internetinę Kultūros istoriją. Knygoje pristatoma įvairius apribojimus patirianti meno sritis – teatro dailė. Čia įrėminimo sąvoka vartojama plačiąja prasme. Ji ne tik nusako ideologinį spaudimą sovietmečiu, bet ir tinka kalbant apie dailininkų kūrybos priklausymą nuo bendro teatro menininkų suderinamumo bei pavaldumo režisūros dėsniams. Tokie rėmai iš tikrųjų egzistuoja ir teatre: klasikinė scenos dėžutė įrėmina spektaklio vaizdą. Knygos skaitytojai galės susipažinti su visomis peripetijomis, kurias patiria teatro dailininkai, sužinoti, kaip atsirado dailininko teatras, kodėl sukurti darbai nepasiekė scenos, taip pat – kaip scenografai išmoko ne tik kūrybiškai bendradarbiauti, bet ir kovoti už savo tiesas bei teises, priešintis ribojimui. Vakarų ir Vidurio Europos teatro istorijos kontekstas padės naujai įvertinti atradimus Lietuvos teatro dailėje, leis permąstyti scenografijos kūrėjų likimus. Knygoje skaitytojai ras nemažai iki šiol nepublikuotų scenografijos eskizų, dokumentų, laiškų ir įvykusių scenografijos parodų sąrašąlaiškų, scenografijos parodų sąrašą.

Kūrinių fotografas Vytautas Širvinskas. Dizainerė Silva Jankauskaitė.

Autorė – nuosekliausiai scenografiją tyrinėjanti mokslininkė. Knygoje, įvertinant pokariu įvykusius teatro dailės stilistinius, idėjinius ir estetinius pokyčius, skiriant dėmesį bendrų ir asmeninių scenografijos parodų refleksijai, išryškinami scenografo kaip individualybės formavimosi ypatumai.
Doc. dr. Helmutas Šabasevičius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas

Gausiai panaudoti archyviniai šaltiniai atskleidžia ideologinės kontrolės mechanizmą, veikusį ir pančiojusį visas sovietinio gyvenimo sritis, taip pat ir teatro dailę. Itin svarbus originaliai pateiktas svarbiausių scenografijos parodų sovietmečiu sąrašas.
Prof. dr. Arvydas Pacevičius, Vilniaus universitetas

Kryptingai ir taikliai parodomi teatro dailėje vykę pokyčiai, aptariamos juos sąlygojusios priežastys, atskleidžiami teatro dailės procesai susieti su politiniais pokyčiais, tam pasitelkiant istorinį bei Vakarų bei Vidurio Europos teatro kontekstą. Svarbu, kad į tyrimo lauką patenka dailininkų darbai, dėl įvairių priežasčių nepasiekę teatro scenos. Šį knyga neabejotinai praplečia Lietuvos teatro ir kultūros pažinimo ribas.
Prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Lietuvos literatūros ir tautosakos institutas